Natūrali kosmetika šiandien tapo vienu populiariausių grožio industrijos terminų. Vartotojai vis dažniau renkasi produktus, kurie atrodo sveikesni, švelnesni odai ir draugiškesni aplinkai. Tačiau kartu su šiuo populiarumu atsirado ir daug painiavos: kas iš tiesų yra natūralu, o kas – tik rinkodaros triukas?
Oficialios visuotinos „natūralios kosmetikos“ apibrėžties nėra. Skirtingos sertifikavimo organizacijos taiko skirtingus standartus, tačiau bendrai kalbant, natūralia kosmetika laikomi produktai, kurių sudėtyje vyrauja augalinės, mineralinės ar gyvūninės (pvz., bičių vaško) kilmės medžiagos.
Svarbu žinoti, kad:
Natūrali kosmetika nebūtinai reiškia „ekologiška“. Ekologiška (organic) – tai griežtesnis standartas, kai ingredientai užauginti be pesticidų ar cheminių trąšų.
Natūralu nebūtinai reiškia „vegan“. Vegan kosmetikoje nėra gyvūninės kilmės medžiagų, bet ji nebūtinai yra natūrali – gali būti pagaminta iš sintetinių junginių.
Natūralu nebūtinai reiškia „saugiau“. Net ir natūralūs ingredientai (pvz., eteriniai aliejai) gali dirginti jautrią odą.
Kadangi žodis „natūralus“ patrauklus pirkėjams, daugelis prekės ženklų jį naudoja gana laisvai. Štai keli triukai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
„Natūrali sudėtis“ su vos vienu natūraliu ingredientu. Pavyzdžiui, šampūnas gali turėti alavijo ekstrakto lašelį, bet likusi sudėtis – sintetiniai surfaktantai.
Žali pakuočių atspalviai ir gamtos vaizdai. Tai vizualinė iliuzija, kuri nesusijusi su pačia sudėtimi.
Neaiškūs pavadinimai. „Botanical“, „nature inspired“, „pure care“ – skamba natūraliai, bet nebūtinai turi realų pagrindą.
Sąvokos be reglamentavimo. Žodžiai „natūralus“ ar „ekologiškas“ nėra visada teisiškai apibrėžti, todėl juos galima vartoti net neturint sertifikato.
Norint neapsigauti, verta žiūrėti ne tik į reklaminį šūkį, bet ir į detales:
Sudėtis (INCI). Skaityk ingredientų sąrašą. Kuo daugiau atpažįstamų augalinių ekstraktų, aliejų, sviestų – tuo didesnė tikimybė, kad produktas natūralus.
Sertifikatai. ECOCERT, COSMOS, NATRUE ar kiti sertifikatai rodo, kad produktas praėjo nepriklausomą patikrą.
Permatomumas. Patikimi prekių ženklai aiškiai nurodo ingredientų kilmę ir jų funkciją, nevengia detalių.
Kilmės šalis ir gamintojas. Vietiniai ar mažesni gamintojai dažnai labiau atsakingai žiūri į sudėtį, nes jiems svarbus klientų pasitikėjimas.
Nors natūralios kosmetikos sąvoka ne visada aiški, ji turi keletą realių privalumų:
dažniau paremta švelniais, odos barjero neardiančiais ingredientais;
mažiau nereikalingų priedų, pvz., sintetinių kvapiklių ar dažiklių;
draugiškesnė aplinkai (ypač jei produktas turi ekologišką sertifikatą);
ilgainiui gali padėti išlaikyti odos balansą ir sumažinti sudirgimų riziką.
Išvada. Natūrali kosmetika – tai daugiau nei gražiai skambantis terminas. Tai kryptis, kurioje svarbiausia ne žalias pakuotės atspalvis, o skaidrumas ir ingredientų kokybė. Rinkdamiesi tokią kosmetiką, visada žiūrėkite giliau – į sudėtį, sertifikatus ir gamintojo reputaciją. Tik tada natūralumas taps realia, o ne tik rinkodarine verte.
